Sibiro kedras (lot. Pinus Sibirica) dar vadinamas „Sibiriečių išgyvenimo medžiu“, „Taigos auksu“, „Sibiro miškų perlu“. Oras kedrynuose beveik sterilus, todėl čia užaugę riešutai – ekologiški, itin aukštos kokybės.
Ekologiški kedrų riešutai valgomi vieni, ypač švelniai paskrudinti, naudojami įvairiems patiekalams pagardinti: salotoms, desertams, užkandžiams, padažams (pvz. Pesto), kepiniams.
Ekologiški kedrų riešutai yra vienintelis riešutas, kurį Rusija gamina komerciniais kiekiais ir daugiausia Sibiro miškuose. Sibirinis kedras (dar vadinamas sibirine pušimi, Pinus sibirica arba rusiškai sibirsky kedr) yra nacionalinis Rusijos pasididžiavimas. Medžiai plačiai auginami Sibire ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Jie gali gyventi iki 800 metų ir užaugti iki 100 aukščio bei pasiekti apse 2 metrus skersmens. Sibirinės pušies riešutas vystosi tik viršutinėje vainiko dalyje.
Iš daugiau nei 20 pasaulyje egzistuojančių pušų rūšių, auginančių riešutus, ekologiški kedrų riešutai laikomas maistingiausiu. Kedro riešutuose yra daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, ypač linolo rūgščių. Pinoleno rūgšties, kuri yra polinesočiųjų riebalų rūgštis, yra tik pušies riešutuose ir pušų aliejuje. Kedrų riešutuose taip pat yra daug aminorūgščių, ypač arginino. Riešutų baltymai lengvai virškinami. Kedrų riešutuose yra vitaminų E, B1, B2, B3, A ir D. 100 g kedro riešutų užtenka suaugusio žmogaus kasdieniam aminorūgščių, taip pat vario, kobalto, mangano ir cinko poreikiui patenkinti. Suvalgius per dieną 100 g šių riešutų, galima gauti jodo, kuris būtinas normaliai skydliaukės veiklai, paros normą. Taip pat šiuose mažyliuose yra vario, reikalingo medžiagų apykaitai, hemoglobino formavimuisi.
Sudedamosios dalys: gliaudyti Sibiro kedrų riešutai.
Maistinė vertė 100 g
Energinė vertė 2867 kJ/ 694 kcal
Riebalų 64,6 g
– iš kurių sočiųjų 5,2g
Angliavandenių 6,9g
– iš kurių cukrų 5,4 g
Skaidulinių medžiagų 5,4g
Baltymų 18,6g
Druskos <0.02g
Laikyti vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje.
